Svajonių automobilis – mikroautobusas

mikroautobusasRomas jau keletą metų neturi savo automobilio, tačiau sako, kad mikroautobusu remontas jam ir dabar sapnuojasi. Jis daug metų pradirbo servise, kurį įsteigė su kolegomis. Dažniausiai jam kliūdavo būtent mikroautobusu remontas. Na, ką čia kliūdavo – Romas pats pasirinkdavo, nes mikroautobusas jam visada buvo pati geriausia mašina. Tiesiog svajonių mašina, ir vyras džiaugiasi, kad jam tą svajonę pavyko ir ne kartą įgyvendinti. Jis iš tiesų ne vienerius metus džiaugėsi būtent tokiu automobiliu.  Kartais jam tekdavo Mercedes remontas Vilniuje, ir jam jis labiausiai patikdavo, nes ir pats turėdavo šios rūšies mikroautobusą.

Visą gyvenimą remontavo mašinas

Romas sako, kad daugybę metų trukęs Mercedes remontas Vilniuje visgi ne tik teikė malonumą bei krovė finansinį kapitalą, bet taip pat ir privertė paaukoti sveikatą. „Ne kartą teko taip garaže persišaldyti, kad vos parėjau namo. Taip įsimetė mano didžiausias priešas – radikulitas. Dėl to dažnai skauda strėnas. Skaudėdavo visą laiką. Reikėdavo paskutiniu metu labai atsargiai dirbti, kad tas velnias vėl neįkąstų man į nugarą. Bet aišku, visko būdavo. Ir tikrai labai dažnai tekdavo kentėti skausmus, nes elementariai persidirbdavau, nepadarydavau pertraukėlių, vėl nugarą skaudėdavo. O prasidėjo viskas labai gražiai. Atsidarė mūsų mikroautobusu servisas, ir tuo metu gal tai buvo netgi vienas iš nedaugelio, nelabai kur būdavo dar mikroautobusu servisas Vilnius. Mes buvome tokie kaip ir pionieriai. Ir iškart po nepriklausomybės atgavimo, tai buvo tikrai gera veikla. Aišku, tada dirbdavome visai kitaip. Tuos mikroautobusus jau sudaužytus veždavomės iš Vokietijos, čia taisydavome, paskui parduodavome. Bet daužta vokiečių mašina yra ne tas pats, kas daužta lietuvių. Lietuvių būna jau 100 kartų praėjusi technikinę, ant rūdžių užtepus dažų ir viską paslėpus. O vokiečių mašinos geros, beveik nesudėvėtos – tik kad sudaužytos. Bet visas vidus sveikas. Tai toks mikroautobusu servisas Vilniuje, kuris taisydavo tas vokiškas mašinas, tikrai galiausiai į gyvenimą grąžindavo dar puikios būklės tas mašinas. Mes taip ir dirbome ilgą laiką. Paskutiniais metais jau visai pasidarę neverta vežtis transportą iš kitur. Todėl taisome viską. Ar tai būtų vilniečių mašinos, pakliuvę į avariją ar šiaip sugedę, ar kitos“, – sako Romas.

Tik vieniems automobiliams išliko ištikimas

Paklaustas, kokią pats mašiną renkasi, Romas sako, kad jis visada liko ištikimas mikroautobusams. „Man tai visada buvo pati geriausia mašina. Iš pradžių dar turėjau paprastą, lengvą automobilį. Tai buvo Žigulys. Paskui dar turėjau „Opelį“. Bet kai man papuolė į rankas pirmas mikro autobusas, tai vėliau niekada nenorėjau kitokios mašinos. Savo autobusiukus keičiau iš viso aštuonis kartus. Vieną iš jų turėjau net 12 metų. Kitus dažniau pakeisdavau. Bet tikrai labai mylėjau šitą transporto rūšį. Autobusas yra geras dalykas – su juo gali važiuoti, kur nori, ir gali pasiimti daug žmonių. Ir virtuvę gali viduje turėti. Be to, net gali miegoti jame, jeigu kur nors prie ežero išvažiuoji“, – sako Romas.

Mašinos nebeturi, bet pomėgis išliko

„Dabar labai smagu, kad tas geras buvo mikroautobusus servisas, atsiliepimai iš žmonių būdavo teigiami. Tai ir dirbti smagu būdavo. Jau keltą metų mašinos pats neturiu, nes turiu sveikatos bėdų, kurios neleidžia vairuoti. Bet šiaip aš vis tiek esu automobilių mėgėjas. Mano vienas didžiausių gyvenime hobis. Tai vis žiūrinėju skelbimus, kartais vaikam, anūkam patariu, kokią mašiną pirkti“, – sako jis.

Rašyti komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *